Veidrodis
Kiekvienas signalas yra krypties ženklas
Jei meilei lemta būti nepamirštamai, sutapimai turi plūsti į ją nuo pirmos akimirkos.
Jausmas lyg senai pažįstami, žodžiai liejasi be pastangų, tyla tampa tokia pat kalbi kaip balsas.
Gyvenimas ima dėlioti ženklus,
Durys atsiveria ten kur jų niekada nebuvo,
Ir viskas teka kaip upė - be skubėjimo ir sava vaga.
Meilė sugrąžina namo.
Tik laikui bėgant supranti, kad namai nėra viena vieta - jie yra visur, kur užaugai.
Giedrė Macikaitė
Čia dalinuosi savo sielos užrašais - poezija, mintimis, refleksijomis ir afirmacijomis. Tai mano kelionės dienoraštis, kviečiantis ir tave pažvelgti į savo vidų.
REFLEKSIJA
Meilė, kuri sugrąžina namo, nebūtinai veda į vietą ji veda į erdvę, kurioje galime augti. Tikrieji namai tavo širdies būsena. Tik ten kur esame priimti tokie, kokie esame, kur mūsų šaknys gali leistis gilyn, širdis skleistis į šviesą. Meilė nėra sustojimas, ji yra kelionė, kurioje nuolat mokomės, keičiamės ir kartu kylame aukščiau.
Kas tau yra tikrieji namai?
Ar tai vieta, ar erdvė, kurioje galime augti?
Dažnai pamiršdavau save, kad tik būčiau mylima.
Tylėdavau, kad nebūčiau našta.
Stengdavausi labai labai, duodavau daugiau, nei galėdavau.
Tikėjau, kad taip turi būti. Kad meilė reiškia būti gera, tylia, patogi.
Atsiprašau tavęs, mažoji, už visus kartus, kai tavęs neišgirdau.
Už akimirkas, kaip prašiau tavęs nebūti tokios jautrios, nebūti tokios garsios, nebūti tokios didelės.
Dabar matau, kokia tu drąsi.
Kiek daug jausmų nešei savo širdyje.
Tau niekada nereikėjo būti tobula. Tau nereikėjo nusipelnyti meilės.
Tau tiesiog reikėjo, kad tave mylėtų.
Šiandien aš čia.
Aš klausau.
Aš laikau tavo ranką.
Aš tavęs nepaliksiu.
Dabar tu saugi.
Tau leidžiama kalbėti.
Tau leidžiama verkti.
Tau leidžiama ilsėtis
Tu niekada nebebūsi viena.
Giedrė Macikaitė